vėlus

vėlùs, -ì adj. (4) K, K.Būg, LsB249, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ, LzŽ, P.Skar; SD¹138, SD288, Sut, N, S.Dauk, M, LL98, L, Amb 1. toli nusitraukęs, einantis į galą (apie laiką): Vėlùs laikas Dkš. Vėlì vasara KII194. Buvo jau vėlus žiemos vakaras J.Bil. Paskui žiemą, vėlią naktį, netyčiomis, kai nei žmonės nepamatė, nei šunys nesulojo, įsiveržė ten Raivedys V.Krėv. Lietus prausė skruostus nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro T.Ivan. Toks koncertas kartais užsitęsdavo ligi vėlių išnakčių, savo žavesiu sukaustydamas klausytojus K.Bor. Oi, berneli mano, baltas dobilėli, o ko tu atjojai vėlų vakarėlį (d.) Zp. Pragydo gaideliai pentinuoti, užtek saulelė vėlu metu NS1218. Vėliáusias NdŽ, KŽ.

vėlù n. DŽ, NdŽ, KŽ, Mlk, vė̃lu Ad, Ds; R, MŽ, D.Pošk, N, Rtr, L: Kur tu, Antulia, eini vakaro, vė̃lu DrskŽ. Jau vėlù, reik guldytis miego LzŽ. Su ankstyvomjom [bulvėm] jau vėlù, reikėj[o] anksčiau sodint GrvT60–61. E kokis vėlumas – Šeštinės?! O tai vėlù (sodinti bulves dar nevėlu)! Švnč. Vėlù jau, senatvė, vėlù gyvent Kpč. Da nevėlù – spėsim Dkš. Anys jau vėlù virt barbarai, reikėj[o] anksčiau Klt. Reiks iš anksto prisitaisyt, kai atšils, tada bus vėlù Krs. Ma[n] daktarai pasakė, ka pagydyt jau negalima, jau yra par vėlù Stak. Iki nupukštuos [garlaivis] į Kauną, bus ir vėlù Vlkj. Vėlù jau bėra, lig Plungės šį vakarą nebnueisiav Slnt. Reikėjo man anksčiau dairytis [vyro], dabar jau vėlù Antr. Jau per vėlù nedaugi, kad anksčiau būt paliję Rod. Dirbo nuo ryto lig vėlu nakties KlbXIV41(J.Balč). Jau buvo vė̃lu nakties, kai grįžau namo Lzd. Vai, verks besigailėdami kada nors žmonės, verks paukščių netekę, bet jau bus vėlu V.Krėv. Tu – kryžkelėj. Kuriuo keliu tau eiti. Šiandieną pasirink. Rytoj jau bus vėlu J.Gruš. O kad jau vėlu buvo, atejo jop mokytiniai jo ir tarė: – Ta vieta yra pūsta ir vėlu jau yra Ch¹Mr6,35. O kad jau tapė vėlù, tarė Viešpatis vinyčios rykautojui savam DP93. Ir sylija jį bylodami: – Pasilik su mumis, nesa jau vėlu ir diena prilinko MP164. ^ Par vėlu šunis lakint, kuomet reikia eit medžiot LMD(Jnšk). Kad vilkas kieme, tai per vėlu šunį lakyt prš. Per bagotą tai anksti, tai vėlù Švnč. Kai mano akys užsidarys, tai jūsų atsidarys, bet bus par vėlu Brž.

2. žr. vėlyvas 1: Vėlùs svečias K, NdŽ. Tegul gi bus kiekvienas žmogus ūmus klausytų, vėlus gi kalbėtų ir vėlus rūstybėspi A.Baran. Sako, kad alksniai patys vėlíeji ir tikrai – dabar žaliūs, gražūs Ob. Tai mumis atsakė senoji uošvelė: – Per vėlūs sveteliai! LTR(Plv). Anksčiau apsigyvenusieji vėlesniuosius dažnai vadindavę „gudais“ V.Myk-Put. Aš, vėlus keleivis, stoviu ant uolos ir klausausi amžių kalbančios tylos B.Braz. ^ Joks amžius nėra vėlus mokytis LTR(Erž). Vėlesnis visada laimingesnis LTR(Jz).